daina
參見:Daina
加泰羅尼亞語[編輯]
詞源[編輯]
借自中古法語 dain,源自晚期拉丁語 dāmus,拉丁語 dāma (「小鹿,雄鹿,雌鹿」) 的陽性變體。在古加泰羅尼亞語中原為陽性,daine 受到 cabra (「山羊」)、ovella (「綿羊」) 等詞經由複數形 daines 逐漸變成 daina。
發音[編輯]
名詞[編輯]
daina f (複數 daines)
延伸閱讀[編輯]
- 參見「daina」 在 Diccionari de la llengua catalana, segona edició(加泰羅尼亞語詞典,第二版), Institut d』Estudis Catalans中的解釋。
辛布里語[編輯]
限定詞[編輯]
daina
豪薩語[編輯]
發音[編輯]
動詞[編輯]
dainā̀ (1類)
- 停止做某事
拉脫維亞語[編輯]
詞源[編輯]
源自原始波羅的-斯拉夫語 *dainā(比較立陶宛語 daina),源自 *deî- (「唱歌、跳舞」),源自原始印歐語 *deyh₁- (「迅速移動」)(比較古愛爾蘭語 dían (「快速的」)、古希臘語 δίω (díō, 「我跑走,逃離」)、梵語 दीयति (dīyati, 「他翱翔」))。亦對照羅馬尼亞語 doină。
發音[編輯]
名詞[編輯]
daina f (第4變格)
- (音樂) 拉脫維亞民歌
- 上位詞: tautasdziesma
變格[編輯]
daina的變格 (第四類變格)
立陶宛語[編輯]
詞源[編輯]
源自原始波羅的-斯拉夫語 *dainā(比較拉脫維亞語 daĩn̨a),源自 *deî- (「唱歌、跳舞」)(比較拉脫維亞語 diêt),源自原始印歐語 *deyh₁- (「迅速移動」)(比較古愛爾蘭語 dían (「快速的」)、古希臘語 δίω (díō, 「我跑走,逃離」)、梵語 दीयति (dīyati, 「他翱翔」))。亦對照羅馬尼亞語 doină。
發音[編輯]
名詞[編輯]
dainà f (複數 daĩnos) 重音模式 4 [1]
- (音樂) 歌
變格[編輯]
daina的變格
單數(vienaskaita) | 複數(daugiskaita) | |
---|---|---|
主格(vardininkas) | dainà | daĩnos |
屬格(kilmininkas) | dainõs | dainų̃ |
與格(naudininkas) | daĩnai | dainóms |
賓格(galininkas) | daĩną | dainàs |
工具格(įnagininkas) | dainà | dainomìs |
方位格(vietininkas) | dainojè | dainosè |
呼格(šauksmininkas) | daĩna | daĩnos |
派生詞彙[編輯]
- (名詞) dainininkas m/dainininkė f、dainius m/dainė f
- (動詞) dainuoti
參考資料[編輯]
- ↑ 「daina」 in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
蘇多維亞語[編輯]
詞源[編輯]
- 繼承自原始波羅的-斯拉夫語 *dainā,源自 *deî- (「唱歌、跳舞」),源自原始印歐語 *deyh₁- (「迅速移動」)。
- 對照立陶宛語 dainà、拉脫維亞語 daĩņa 和古普魯士語 grīmikan (「歌」)。[1][2]
名詞[編輯]
daina
相關詞彙[編輯]
- dainid (「唱歌」)
參考資料[編輯]
- ↑ Zigmas Zinkevičius (1985), 「Lenkų-jotvingių žodynėlis? [A Polish-Yotvingian dictionary?]」, Baltistica (立陶宛語), 卷21, 期1, 頁71: 「daina 『dainelė, l. piosienka』 135.」
- ↑ 「dainà」 in Hock et al., Altlitauisches etymologisches Wörterbuch 2.0 (online, 2020–): 「nar. daina sf. 『Liedchen』; dainid vb. 『singen』」.
分類:
- 源自中古法語的加泰羅尼亞語借詞
- 派生自中古法語的加泰羅尼亞語詞
- 派生自晚期拉丁語的加泰羅尼亞語詞
- 派生自拉丁語的加泰羅尼亞語詞
- 有國際音標的加泰羅尼亞語詞
- 加泰羅尼亞語詞元
- 加泰羅尼亞語名詞
- 加泰羅尼亞語可數名詞
- 加泰羅尼亞語陰性名詞
- 加泰羅尼亞語 鹿科動物
- 辛布里語非詞元形式
- 辛布里語限定詞變格形
- 有國際音標的豪薩語詞
- 豪薩語詞元
- 豪薩語動詞
- 派生自原始印歐語的拉脫維亞語詞
- 來自原始印歐語詞根*deyh₁-的拉脫維亞語詞
- 派生自原始波羅的-斯拉夫語的拉脫維亞語詞
- 拉脫維亞語詞條發音音訊檔案請求
- 拉脫維亞語詞元
- 拉脫維亞語名詞
- 拉脫維亞語陰性名詞
- 拉脫維亞語 音樂
- 拉脫維亞語第四類變格名詞
- 派生自原始印歐語的立陶宛語詞
- 來自原始印歐語詞根*deyh₁-的立陶宛語詞
- 派生自原始波羅的-斯拉夫語的立陶宛語詞
- 有國際音標的立陶宛語詞
- 立陶宛語詞元
- 立陶宛語名詞
- 立陶宛語陰性名詞
- 立陶宛語 音樂
- 派生自原始印歐語的蘇多維亞語詞
- 來自原始印歐語詞根*deyh₁-的蘇多維亞語詞
- 源自原始波羅的-斯拉夫語的蘇多維亞語繼承詞
- 派生自原始波羅的-斯拉夫語的蘇多維亞語詞
- 蘇多維亞語詞元
- 蘇多維亞語名詞
- 有多餘標題行參數的蘇多維亞語詞
- 蘇多維亞語 唱歌