跳转到内容

daina

維基詞典,自由的多語言詞典
參見:Daina

加泰羅尼亞語

[编辑]

詞源

[编辑]

中古法語 dain,源自晚期拉丁語 dāmus拉丁語 dāma (小鹿,雄鹿,雌鹿) 的陽性變體。在古加泰羅尼亞語中原為陽性,daine 受到 cabra (山羊)ovella (綿羊) 等詞經由複數形 daines 逐漸變成 daina

發音

[编辑]

名詞

[编辑]

daina  (複數 daines)

  1. 小鹿

延伸閱讀

[编辑]

辛布里語

[编辑]

限定詞

[编辑]

daina

  1. dain陰性

豪薩語

[编辑]

發音

[编辑]

動詞

[编辑]

dainā̀ (1類)

  1. 停止做某事

拉脫維亞語

[编辑]
拉脫維亞語維基百科有一篇條目關於:
Wikipedia lv

詞源

[编辑]

源自原始波羅的-斯拉夫語 *dainā(比較立陶宛語 daina),源自 *deî- (唱歌、跳舞),源自原始印歐語 *deyh₁- (迅速移動)(比較古愛爾蘭語 dían (快速的)古希臘語 δίω (díō我跑走,逃離)梵語 दीयति (dīyati他翱翔))。亦對照羅馬尼亞語 doină

發音

[编辑]
本词条缺失發音信息。如果您熟悉國際音標,那麼我們需要您的幫忙添加!
本词条需要音频文件。如果您有麥克風,請錄製並上傳

名詞

[编辑]

daina  (第4變格)

  1. (音樂) 拉脫維亞民歌
    上位詞:tautasdziesma

變格

[编辑]
daina 的變格 (第四類變格)
單數 複數
主格 daina dainas
屬格 dainas dainu
與格 dainai dainām
賓格 dainu dainas
工具格 dainu dainām
方位格 dainā dainās
呼格 daina dainas

立陶宛語

[编辑]
立陶宛語維基百科有一篇條目關於:
Wikipedia lt

詞源

[编辑]

源自原始波羅的-斯拉夫語 *dainā(比較拉脫維亞語 daĩn̨a),源自 *deî- (唱歌、跳舞)(比較拉脫維亞語 diêt),源自原始印歐語 *deyh₁- (迅速移動)(比較古愛爾蘭語 dían (快速的)古希臘語 δίω (díō我跑走,逃離)梵語 दीयति (dīyati他翱翔))。亦對照羅馬尼亞語 doină

發音

[编辑]

名詞

[编辑]

dainà  (复数 dai̇̃nos) 重音模式 4 [1]

  1. (音樂)

變格

[编辑]
dainà 的變格
單數
(vienaskaita)
複數
(daugiskaita)
主格 (vardininkas) dainà dai̇̃nos
屬格 (kilmininkas) dainõs dainų̃
與格 (naudininkas) dai̇̃nai dainóms
賓格 (galininkas) dai̇̃ną dainàs
工具格 (įnagininkas) dainà dainomi̇̀s
位格 (vietininkas) dainojè dainosè
呼格 (šauksmininkas) dai̇̃na dai̇̃nos

派生詞彙

[编辑]

參考資料

[编辑]
  1. “daina” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

蘇多維亞語

[编辑]

詞源

[编辑]

名詞

[编辑]

daina

相關詞彙

[编辑]

參考資料

[编辑]
  1. Zigmas Zinkevičius (1985年), “Lenkų-jotvingių žodynėlis? [A Polish-Yotvingian dictionary?]”,Baltistica (立陶宛語),第 21 卷, 期1,第 71 頁:“daina ‘dainelė, l. piosienka’ 135.”
  2. dainà” in Hock et al., Altlitauisches etymologisches Wörterbuch 2.0 (online, 2020–): “nar. daina sf. ‘Liedchen’; dainid vb. ‘singen’”.