mirti
外观
參見:mirtį
意大利語
[编辑]名詞
[编辑]mirti m
異序詞
[编辑]拉脫維亞語
[编辑]分詞
[编辑]mirti
立陶宛語
[编辑]詞源
[编辑]源自原始波羅的-斯拉夫語 *mer-, *mir-。對比拉脫維亞語 mirt (“死”), 古教會斯拉夫語 мрѣти, мьрѫ (mrěti, mĭrǫ,“死”), 俄語 умереть, умру (umeretʹ, umru,“死”)。波羅的語族詞源自原始印歐語 *mer-, *mr̥- (“死”)。
-sta 現在時出現於波羅的-斯拉夫語族尚未分離時 (對比拉脫維亞語 mirsta);-š- 源於RUKI音變定律。現在時/過去式詞根類似gim̃ti, gi̇̀msta, gi̇̀mė。
發音
[编辑]動詞
[编辑]mir̃ti (第三人稱現在時 mi̇̀ršta,第三人稱過去式 mi̇̀rė)
- 〈不及物〉 死
變位
[编辑]mirti的變位
單數 (vienaskaita) |
複數 (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) |
第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
陳述 (tiesioginė nuosaka) |
現在 (esamasis laikas) |
mi̇̀rštu | mi̇̀ršti | mi̇̀ršta | mi̇̀rštame, mìrštam |
mi̇̀rštate, mìrštat |
mi̇̀ršta | |
過去 (būtasis kartinis laikas) |
mi̇̀riau | mi̇̀rei | mi̇̀rė | mi̇̀rėme, mìrėm |
mi̇̀rėte, mìrėt |
mi̇̀rė | ||
過去反復 (būtasis dažninis laikas) |
mir̃davau | mir̃davai | mir̃davo | mir̃davome, mir̃davom |
mir̃davote, mir̃davot |
mir̃davo | ||
將來 (būsimasis laikas) |
mir̃siu | mir̃si | mir̃s | mir̃sime, mir̃sim |
mir̃site, mir̃sit |
mir̃s | ||
虚拟 (tariamoji nuosaka) |
mir̃čiau | mir̃tum | mir̃tų | mir̃tumėme, mir̃tumėm, mir̃tume |
mir̃tumėte, mir̃tumėt |
mir̃tų | ||
祈使 (liepiamoji nuosaka) |
— | mir̃k, mir̃ki |
temi̇̀ršta | mir̃kime, mir̃kim |
mir̃kite, mir̃kit |
temi̇̀ršta |
mirti的分詞
形容詞 (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
主動 | 被動 | ||
現在 | mi̇̀rštąs, mi̇̀rštantis | mi̇̀rštamas | |
過去 | mi̇̀ręs | mir̃tas | |
過去反復 | mir̃davęs | — | |
將來 | mir̃siąs, mir̃siantis | mir̃simas | |
必然分詞 | — | mir̃tinas | |
副詞 | |||
特別 (pusdalyvis) | mir̃damas | ||
半分詞 (padalyviai) |
現在 | mi̇̀rštant | |
過去 | mi̇̀rus | ||
過去反復 | mir̃davus | ||
將來 | mir̃siant | ||
行動方式 (būdinys) | mir̃te, mir̃tinai |
派生詞
[编辑]帶前綴詞
其他派生詞