mirti

參見：mirtį

意大利語

名詞

mirti 陽

1. mirto 的複數

異序詞

• ritmi

拉脫維亞語

分詞

mirti

1. mirts 的主格複數陽性

立陶宛語

詞源

源自原始波羅的-斯拉夫語 *mer-, *mir-。對比拉脫維亞語 mirt (“死”), 古教會斯拉夫語 мрѣти, мьрѫ (mrěti, mĭrǫ，“死”), 俄語 умереть, умру (umeretʹ, umru，“死”)。波羅的語族詞源自原始印歐語 *mer-, *mr̥- (“死”)。

-sta 現在時出現於波羅的-斯拉夫語族尚未分離時 (對比拉脫維亞語 mirsta)；-š- 源於RUKI音變定律。現在時/過去式詞根類似gim̃ti, gi̇̀msta, gi̇̀mė。

發音

• 國際音標^(幫助): [ˈmʲɪrʲ.tʲɪ]

動詞

mir̃ti (第三人稱現在時 mi̇̀ršta，第三人稱過去式 mi̇̀rė)

1. 〈不及物〉 死

變位

mirti 的變位

		單數 vienaskaita				複數 daugiskaita
		第一人稱	第二人稱	第三人稱		第一人稱	第二人稱	第三人稱
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述語氣 tiesioginė nuosaka	現在時 esamasis laikas	mi̇̀rštu	mi̇̀ršti	mi̇̀ršta		mi̇̀rštame, mi̇̀rštam	mi̇̀rštate, mi̇̀rštat	mi̇̀ršta
	過去時 būtasis kartinis laikas	mi̇̀riau	mi̇̀rei	mi̇̀rė		mi̇̀rėme, mi̇̀rėm	mi̇̀rėte, mi̇̀rėt	mi̇̀rė
	過去反覆時 būtasis dažninis laikas	mir̃davau	mir̃davai	mir̃davo		mir̃davome, mir̃davom	mir̃davote, mir̃davot	mir̃davo
	未來時 būsimasis laikas	mir̃siu	mir̃si	mir̃s		mir̃sime, mir̃sim	mir̃site, mir̃sit	mir̃s
虛擬語氣 tariamoji nuosaka		mir̃čiau	mir̃tum	mir̃tų		mir̃tumėme, mir̃tumėm, mir̃tume	mir̃tumėte, mir̃tumėt	mir̃tų
祈使語氣 liepiamoji nuosaka		—	mir̃k, mir̃ki	temi̇̀ršta		mir̃kime, mir̃kim	mir̃kite, mir̃kit	temi̇̀ršta

mirti 的分詞

形容詞性 (dalyviai) 主動 被動 現在時 mi̇̀rštąs, mi̇̀rštantis mi̇̀rštamas 過去時 mi̇̀ręs mir̃tas 過去反覆時 mir̃davęs — 未來時 mir̃siąs, mir̃siantis mir̃simas 必要性分詞 — mir̃tinas 副詞性 特別 pusdalyvis mir̃damas 半分詞 padalyviai 現在時 mi̇̀rštant 過去時 mi̇̀rus 過去反覆時 mir̃davus 未來時 mir̃siant 行動方式 būdinys mir̃te, mir̃tinai

派生詞

帶前綴詞

• apmirti
  • apsimirti
• atmirti
• įmirti
  • įsimirti
• išmirti
  • išsimirti
  • paišmirti
• numirti
  • nusimirti
  • panumirti

• pamirti
  • pasimirti
  • papamirti
• permirti
• primirti
  • prisimirti
• užmirti

其他派生詞

• mirtis
• mirtinis
• mirtinas
• mirtingas, mirtingasis

• mirštamumas
• mirštantysis
• mirusysis
• badmirys, badmirė

相關詞彙

• maras, marus
• merdėti, merėti
• pamiršti, užmiršti