matyti

立陶宛語

詞源

可能源自原始波羅的-斯拉夫語 *mat(r)ītei，源自原始印歐語 *met- (“切割、測量”)，並發生了「測量」>「注意」>「觀看」的語意轉變。同源詞包括原始斯拉夫語 *motrìti (“看著，觀看”)、*mětiti (“標記，注意”) 等。

發音

• 國際音標^(幫助): [mɐˈtʲîːtʲɪ]

動詞

matýti (第三人稱現在時 mãto，第三人稱過去時 mãtė)

1. 看，看見

變位

matyti 的變位

		單數 vienaskaita				複數 daugiskaita
		第一人稱	第二人稱	第三人稱		第一人稱	第二人稱	第三人稱
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述語氣 tiesioginė nuosaka	現在時 esamasis laikas	mataũ	matai̇̃	mãto		mãtome, mãtom	mãtote, mãtot	mãto
	過去時 būtasis kartinis laikas	mačiaũ	matei̇̃	mãtė		mãtėme, mãtėm	mãtėte, mãtėt	mãtė
	過去反覆時 būtasis dažninis laikas	matýdavau	matýdavai	matýdavo		matýdavome, matýdavom	matýdavote, matýdavot	matýdavo
	未來時 būsimasis laikas	matýsiu	matýsi	matýs		matýsime, matýsim	matýsite, matýsit	matýs
虛擬語氣 tariamoji nuosaka		matýčiau	matýtum, matýtumei	matýtų		matýtumėme, matýtumėm, matýtume	matýtumėte, matýtumėt	matýtų
祈使語氣 liepiamoji nuosaka		—	matýk, matýki	temãto, temãtai		matýkime, matýkim	matýkite, matýkit	temãto, temãtai

matyti 的分詞

形容詞性 (dalyviai) 主動 被動 現在時 mãtąs, mãtantis mãtomas 過去時 mãtęs matýtas 過去反覆時 matýdavęs — 未來時 matýsiąs, matýsiantis matýsimas 必要性分詞 — matýtinas 副詞性 特別 pusdalyvis matýdamas 半分詞 padalyviai 現在時 mãtant 過去時 mãčius 過去反覆時 matýdavus 未來時 matýsiant 行動方式 būdinys matýte, matýtinai

近義詞

• regėti

派生詞彙

• (副詞) bematant

派生自 matyti 的名詞

• (動詞性名詞) mãtymas 陽
• matýtojas 陽 / matýtoja 陰

派生自 matyti 的形容詞

• matomas
  • nematomas

派生自 matyti 的動詞

(帶前綴形式):

• numatyti
• pamatyti

相關詞彙

• matyt

參見

• sekti、stebėti、žiūrėti、žvelgti

副詞

matýti

1. (情態) 看來，顯然

   Màno tė́vas matýt bùvo laimi̇̀ngas. ― 父親看起來很高興。

用法說明

作此詞義解時，通常縮短為 matýt。