stovėti

立陶宛語

詞源

繼承自原始波羅的-斯拉夫語 *stāˀwēˀtei，源自原始印歐語 *stā- < *steh₂- (「站」)。同源詞包括拉脫維亞語 stāvēt、古教會斯拉夫語 ставити (staviti，「放置」)、俄語 ста́вить (stávitʹ)、烏克蘭語 ста́вити (stávyty)、保加利亞語 ста́вя (stávja，「起來；成為；適合；恰當；發生；成長」)、捷克語 staviti (「放置，建造；延遲」)、波蘭語 stawić (「放置、建造、種植」)、哥特語 𐍃𐍄𐍉𐌾𐌰𐌽 (stōjan，「判斷」)（也許源自 *stōwjan），𐍃𐍄𐌰𐌿𐌰 (staua，「庭、院」)、古英語 stōwian (「阻止，抑制」)、英語 stow 等等。

發音

• 國際音標^(幫助): [stoːˈʋʲeːtʲɪ]

動詞

stovė́ti (第三人稱現在時 stóvi，第三人稱過去時 stovė́jo)

1. 站，站立
2. 處於站立的姿勢

變位

stovėti 的變位

		單數 vienaskaita				複數 daugiskaita
		第一人稱	第二人稱	第三人稱		第一人稱	第二人稱	第三人稱
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述語氣 tiesioginė nuosaka	現在時 esamasis laikas	stoviu	stovi	stovi		stovime, stovim	stovite, stovit	stovi
	過去時 būtasis kartinis laikas	stovėjau	stovėjai	stovėjo		stovėjome, stovėjom	stovėjote, stovėjot	stovėjo
	過去反覆時 būtasis dažninis laikas	stovėdavau	stovėdavai	stovėdavo		stovėdavome, stovėdavom	stovėdavote, stovėdavot	stovėdavo
	未來時 būsimasis laikas	stovėsiu	stovėsi	stovės		stovėsime, stovėsim	stovėsite, stovėsit	stovės
虛擬語氣 tariamoji nuosaka		stovėčiau	stovėtum, stovėtumei	stovėtų		stovėtumėme, stovėtumėm, stovėtume	stovėtumėte, stovėtumėt	stovėtų
祈使語氣 liepiamoji nuosaka		—	stovėk, stovėki	testovi, testovie		stovėkime, stovėkim	stovėkite, stovėkit	testovi, testovie

stovėti 的分詞

形容詞性 (dalyviai) 主動 被動 現在時 stovįs, stovintis stovimas 過去時 stovėjęs stovėtas 過去反覆時 stovėdavęs — 未來時 stovėsiąs, stovėsiantis stovėsimas 必要性分詞 — stovėtinas 副詞性 特別 pusdalyvis stovėdamas 半分詞 padalyviai 現在時 stovint 過去時 stovėjus 過去反覆時 stovėdavus 未來時 stovėsiant 行動方式 būdinys stovėte, stovėtinai