skaityti

立陶宛語

詞源

源自原始波羅的-斯拉夫語 *(s)keit-、*(s)kait-，源自原始印歐語 *(s)kʷoyt-、原始印歐語 *(s)kʷeyt- (「通知」)。同源詞包括拉脫維亞語 skaitīt、俄語 читать (čitatʹ，「閱讀」)、梵語 चेतति (cétati，「察覺，注意到」) 等。

發音

• 國際音標^(幫助): [skɐɪ¹ˈtʲiːtʲɪ]
• 韻部：-iːtʲɪ
• 音節化：skai‧tý‧ti

動詞

skaitýti (第三人稱現在時 skai̇̃to，第三人稱過去時 skai̇̃tė)

1. 讀，閱讀

變位

skaityti 的變位

		單數 vienaskaita				複數 daugiskaita
		第一人稱	第二人稱	第三人稱		第一人稱	第二人稱	第三人稱
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述語氣 tiesioginė nuosaka	現在時 esamasis laikas	skaitaũ	skaitai̇̃	skai̇̃to		skai̇̃tome, skai̇̃tom	skai̇̃tote, skai̇̃tot	skai̇̃to
	過去時 būtasis kartinis laikas	skaičiaũ	skaitei̇̃	skai̇̃tė		skai̇̃tėme, skai̇̃tėm	skai̇̃tėte, skai̇̃tėt	skai̇̃tė
	過去反覆時 būtasis dažninis laikas	skaitýdavau	skaitýdavai	skaitýdavo		skaitýdavome, skaitýdavom	skaitýdavote, skaitýdavot	skaitýdavo
	未來時 būsimasis laikas	skaitýsiu	skaitýsi	skaitýs		skaitýsime, skaitýsim	skaitýsite, skaitýsit	skaitýs
虛擬語氣 tariamoji nuosaka		skaitýčiau	skaitýtum, skaitýtumei	skaitýtų		skaitýtumėme, skaitýtumėm, skaitýtume	skaitýtumėte, skaitýtumėt	skaitýtų
祈使語氣 liepiamoji nuosaka		—	skaitýk, skaitýki	teskai̇̃to, teskai̇̃tai		skaitýkime, skaitýkim	skaitýkite, skaitýkit	teskai̇̃to, teskai̇̃tai

skaityti 的分詞

形容詞性 (dalyviai) 主動 被動 現在時 skai̇̃tąs, skai̇̃tantis skai̇̃tomas 過去時 skai̇̃tęs skaitýtas 過去反覆時 skaitýdavęs — 未來時 skaitýsiąs, skaitýsiantis skaitýsimas 必要性分詞 — skaitýtinas 副詞性 特別 pusdalyvis skaitýdamas 半分詞 padalyviai 現在時 skai̇̃tant 過去時 skai̇̃čius 過去反覆時 skaitýdavus 未來時 skaitýsiant 行動方式 būdinys skaitýte, skaitýtinai

派生詞彙

• suskaitýti (「to count」)