stovėti

立陶宛语

词源

继承自原始波罗的-斯拉夫语 *stāˀwēˀtei，源自原始印欧语 *stā- < *steh₂- (“站”)。同源词包括拉脱维亚语 stāvēt、古教会斯拉夫语 ставити (staviti，“放置”)、俄语 ста́вить (stávitʹ)、乌克兰语 ста́вити (stávyty)、保加利亚语 ста́вя (stávja，“起来；成为；适合；恰当；发生；成长”)、捷克语 staviti (“放置，建造；延迟”)、波兰语 stawić (“放置、建造、种植”)、哥特语 𐍃𐍄𐍉𐌾𐌰𐌽 (stōjan，“判断”)（也许源自 *stōwjan），𐍃𐍄𐌰𐌿𐌰 (staua，“庭、院”)、古英语 stōwian (“阻止，抑制”)、英语 stow 等等。

发音

• 国际音标^(帮助): [stoːˈʋʲeːtʲɪ]

动词

stovė́ti (第三人称现在时 stóvi，第三人称过去时 stovė́jo)

1. 站，站立
2. 处于站立的姿势

变位

stovėti 的变位

		单数 vienaskaita				复数 daugiskaita
		第一人称	第二人称	第三人称		第一人称	第二人称	第三人称
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陈述语气 tiesioginė nuosaka	现在时 esamasis laikas	stoviu	stovi	stovi		stovime, stovim	stovite, stovit	stovi
	过去时 būtasis kartinis laikas	stovėjau	stovėjai	stovėjo		stovėjome, stovėjom	stovėjote, stovėjot	stovėjo
	过去反复时 būtasis dažninis laikas	stovėdavau	stovėdavai	stovėdavo		stovėdavome, stovėdavom	stovėdavote, stovėdavot	stovėdavo
	未来时 būsimasis laikas	stovėsiu	stovėsi	stovės		stovėsime, stovėsim	stovėsite, stovėsit	stovės
虚拟语气 tariamoji nuosaka		stovėčiau	stovėtum, stovėtumei	stovėtų		stovėtumėme, stovėtumėm, stovėtume	stovėtumėte, stovėtumėt	stovėtų
祈使语气 liepiamoji nuosaka		—	stovėk, stovėki	testovi, testovie		stovėkime, stovėkim	stovėkite, stovėkit	testovi, testovie

stovėti 的分词

形容词性 (dalyviai) 主动 被动 现在时 stovįs, stovintis stovimas 过去时 stovėjęs stovėtas 过去反复时 stovėdavęs — 未来时 stovėsiąs, stovėsiantis stovėsimas 必要性分词 — stovėtinas 副词性 特别 pusdalyvis stovėdamas 半分词 padalyviai 现在时 stovint 过去时 stovėjus 过去反复时 stovėdavus 未来时 stovėsiant 行动方式 būdinys stovėte, stovėtinai