跳转到内容

diena

維基詞典,自由的多語言詞典
參見:dienądienā

拉脫維亞語

[编辑]
拉脫維亞語維基百科有一篇條目關於:
Wikipedia lv

詞源

[编辑]

源自原始波羅的語 (對比古普魯士語 dēinā),源自原始波羅的-斯拉夫語 (對比原始斯拉夫語 *dьnь),源自原始印歐語 *déi-no-,源自*dyew- (發光)

名詞

[编辑]

diena  (第4變格)

變格

[编辑]
diena 的變格 (第四類變格)
單數 複數
主格 diena dienas
屬格 dienas dienu
與格 dienai dienām
賓格 dienu dienas
工具格 dienu dienām
方位格 dienā dienās
呼格 diena dienas

反義詞

[编辑]

派生詞

[编辑]

參見

[编辑]

立陶宛語

[编辑]
立陶宛語維基百科有一篇條目關於:
Wikipedia lt

詞源

[编辑]

源自原始波羅的-斯拉夫語 *dein- (*din-的斜格詞幹);對比拉脫維亞語 dìena, 古普魯士語 deinan (賓格單數), *dьnь。波羅的-斯拉夫語的元音交替代表可能有原始印歐語 n-詞幹 *déy-n- (屬格*din-és (日,天));[1]對比古愛爾蘭語 denus (一段時間), 梵語 मध्यन्दिन (madhyandina中午), 拉丁語 nūndina (墟日), 哥特語 𐍃𐌹𐌽𐍄𐌴𐌹𐌽𐍃 (sinteins一直,日常)。詞根*dey-也見於diẽvas ()。與薩莫吉提亞語 dėina同源。

發音

[编辑]

名詞

[编辑]

dienà  (复数 diẽnos) 重音模式 4

  1. 白天
    Rudeñs lygiãdienis yrà dienà po kuriõs nakti̇̀s tam̃pa trumpèsnė diẽną.
    秋分過後,日短夜長。
    1. 自然日(24小時)
    2. 日曆日
      rugsė́jo dvýlikta dienà
      九月十二日
      mótinos dienà
  2. 時期
    Atė̃jo suñkios mū̃sų krãštui diẽnos
    我們國家已經進入一段困難時期。

變格

[编辑]
dienà 的變格
單數
(vienaskaita)
複數
(daugiskaita)
主格 (vardininkas) dienà diẽnos
屬格 (kilmininkas) dienõs dienų̃
與格 (naudininkas) diẽnai dienóms
賓格 (galininkas) diẽną dienàs
工具格 (įnagininkas) dienà dienomi̇̀s
位格 (vietininkas) dienojè dienosè
呼格 (šauksmininkas) diẽna diẽnos

近義詞

[编辑]
  • (自然日) para
  • (日曆日) d.

派生詞

[编辑]

相關詞彙

[编辑]

參考資料

[编辑]
  1. Derksen, Rick (2015年) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13),Leiden, Boston:Brill,ISBN 978 90 04 27898 1,第 127 頁